Emily Bronte

Ir kas man jos neprimena? Kai tik pasižiūriu į grindis, ant plytelių tuoj atsiranda jos veidas. Jis kiekviename debesyje, kiekviename medyje - naktį pripildo orą, o dieną įžiūrimas kiekviename daikte - visur mane supa jos atvaizdas! Patys paprasčiausi vyrų ir moterų veidai, mano paties bruožai - viskas erzina mane tuo panašumu. Visas pasaulis - baisus rinkinys daiktų, primenančių, kad ji gyveno ir kad aš jos netekau. (Vėtrų kalnas)