Autorius "Frydrichas Nyčė" - Puslapis 3
Citatų autoriaus prašymas ruošiamas.

Frydrichas Nyčė
Kas nežino, kaip rasti kelią į savo idealą, tas gyvena lengvabūdiškiau ir begėdiškiau negu žmogus, neturintis idealo.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Sunku su žmonėmis gyventi, nes pernelyg sunku tylėti.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Dvasingiausi žmonės, tarus, jog jie yra drąsiausi, dažniausiai išgyvena skaudžiausias tragedijas: bet kaip tik todėl jie ir gerbia gyvenimą, kad susiduria su didžiausiu jo pasipriešinimu.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Jei nori aukštybėn kilti, tai kopk savo kojomis. Nesileisk, kad kas nors neštų ir ant kito galvos nelipk.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Žmogus gali įveikti visas kliūtis, jei turi pakankamai priežasčių tai padaryti
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Instinktas. - Kai liepsnoja namas, užmirštami netgi pietūs. - Taip, bet vėliau jie suvalgomi čia pat, gaisravietėje.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Kas jaučiasi sutvertas stebėti, o ne tikėti, tam visi tikintys atrodo pernelyg triukšmingi ir įkyrūs - jis nuo jų ginasi..
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Kas turi kam gyventi, ištvers bet kokį kaip.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Aforizmas, sentencija, kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa knyga - „Götzendämmerung.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Labai dažnai žmonės klysta: drąsos reikia turėti ne išsakyti savo įsitikinimams, bet atakuoti kito žmogaus įsitikinimus.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Menininkai nėra didžios aistros žmonės, nors jie norėtų tai įteigti mums ir įsišneketi patys. Ir dėl dviejų priežasčių: jiems trūksta gėdos prieš save ir jie nesigėdina didžios aistros. Bet, antra, jų vampyras, jų talentas dažniausiai neleidžia švaistyti jėgos tokiu būdu. Turintys talentą kartu yra talento aukos: gyvena vergaudami savo talento vampyrizmui.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Jei turi charakterį, tai turėsi ir tipišką išgyvenimą kuris vis kartosis.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Kas žino dėl ko,tas gali išgyventi bet ką.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
Argi aš jums siūlau pražudyti savo jausmus? Aš tik patariu atrasti jausmų nekaltybę.
Patalpinta:

Frydrichas Nyčė
"Dievas mirė! Dievas mirė viesiems laikams! Ir jį nužudėme – mes! Kaip rasti nusiraminimą – mums, žudikų žudikams! Tai kas buvo pasaulyje šviesiausia, galingiausia, paplūdo kraujais nuo mūsų peilių – kas nuplaus kraują nuo mūsų rankų?… Ar ne per didelė mums to didingojo darbo našta? Galbūt, mes patys turime virsti dievais, kad taptume verti to, ką padarėme?"
Patalpinta: