Chuck Palahniuk

Norėjau sunaikinti visa, kas nuostabu ir ko niekada neturėsiu. Sudegint Amazonės miškus. Pripumpuoti atmosferą chloro fluoro anglies dvideginio, kuris surytų ozoną. Atidaryti supertankerių atliekų dangčius ir atkimšti naftos rezervuarus. Norėjau išnaikinti visas žuvis, kurių negalėsiu suvalgyt, ir paleisti dūmais Prancūzijos paplūdimius, kurių niekada neišvysiu. Troškau, kad visas pasaulis pasiektų dugną. Daužydamas tą vaikį, tikrai norėjau įtupdyti kulką į tarpuakį kiekvienai nykstančiai pandai, kuri nesidulkina, kad susilauktų palikuonių, ir kiekvienam banginiui ar delfinui, kuris nusilpęs užplaukė ant kranto. Nemanykit, kad tai naikinimas. Manykit, kad tai rūšies mažinimas. Tūkstančius metų žmonės jaukė, šiukšlino ir teršė šitą planetą, o dabar istorija tikisi, kad aš valysiu visiems iš paskos. Plausiu ir tiesinsiu sriubos skardines. Būsiu atsakingas už menkiausią sudeginto benzino lašelį. Privalėsiu apmokėt sąskaitą už radioaktyvasias atliekas, užkastas benzino cisternas ir su žemėmis sumišusias toksines atliekas, kurias užkasė ta karta, kai aš dar nebuvau gimęs. (Kovos klubas)